Svajonės, siekiančios dangų

    „Svajonės, siekiančios dangų“ – iš skirtingų stilistinių tekstų sudėtas kūrinys, kuriame gausu atskirų pasakojimų, istorijų, bei eilėraščių. Visais jais išjaučiu gyvenimą, žmones, aplinką. Dalis tekstų – išgalvoti, pramanyti, kiti – iš dalies susiję su manimi, treti – atsižvelgiantys į šių dienų aktualijas, problemas, esminius klausimus.

Knygos veikėjai neturi vardų, naudojami įvardžiai, nes nesiekiu pririšti charakterio ar gyvenimo būdo kam nors konkrečiai, šis kūrinys lyg veidrodis dažnai įžulios bei nuodėmingos, o kartu mylinčios ir jautrios, visuomenės, neskirstant jos į geresnius ar blogesnius, nes visi vienodai ateiname į ši pasaulį ir taip pat iš jo išeiname. Palikdami tik tylą ir išsipildžiusių svajonių rūką. Būtent tai kūrinys ir skatina daryti – svajoti, pasiekiant dangų, nebejaučiant žemės po kojomis, pajusti tikrumą bei, žinoma, tų svajonių išsipildymą, po kurio būtų galima ištarti, jog gyvenimas yra nuostabus.

Mylintiems ir mylimiems,

Engiamiems ir užguitiems,

Nebyliems, bet jaučiantiems...